2023-05-03

Grafiko, meno redaktoriaus, knygų dailininko Antano Kazakausko dokumentai Nauji dokumentai fonduose

Lietuvos literatūros ir meno archyvas priėmė saugoti grafiko, meno redaktoriaus, knygų dailininko Antano Kazakausko (1937–2019) archyvinius gyvenimo ir kūrybos dokumentus.

1962 m. A. Kazakauskas baigė dabartinės Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedrą ir pirmasis apsigynė reklaminės grafikos diplominį darbą. Šiuolaikine kalba Kazakauską galima įvardyti kaip pirmąjį diplomuotą to meto grafikos dizainerį. Dar studijuodamas dailininkas pradėjo bendradarbiauti su „Vagos“ ir „Minties“ leidyklomis, apipavidalino virš 150 lietuvių ir užsienio autorių knygų, sukūrė serijų „Drąsiųjų keliai“ ir „Noriu žinoti“ dizainą.

A. Kazakauskas knygų dizainą kūrė labai įsijautęs, daug bendraudamas su pačiais autoriais, o jų tekstus tarsi aprengdamas stilingais autorinio dizaino „rūbais“. Jam buvo svarbi autoriaus žinutė ir kiekviena detalė, pradedant spalva, šriftu, pirmuoju viršeliu, jo sąskambiais su galiniu, priešlapiais ir atvartais. Kazakausko knygas galima lengvai atpažinti iš itin žaismingų koliažinių kompozicijų ir džiazuojančio ritmo. Jo sukurtos iliustracijos išsiskyrė raiškiu konstruktyvistiniu stiliumi, derinančiu skirtingą šriftą, atskirų žodžių junginius, spalvinius plotus, pieštas detales, nuotraukas ir įvairias iškarpas. Iš vienos knygos į kitą keliauja kazakauskiškos detalės – figūros, karūnos, laikrodžiai ar rodyklės.

Nuo 1965 m. iki 1996 m. dirbo „Mūsų gamta“ meniniu redaktoriumi, žurnalą pavertė kelis dešimtmečius trukusiu asmeninių eksperimentų ir grafinio dizaino projektu. Sovietmečiu kūręs modernius grafikos ciklus A. Kazakauskas laikėsi savotiškos „saviizoliacijos“ principo – siekė atsiriboti nuo ideologizuoto oficialiosios dailės pasaulio.

1968 m. Antanas Kazakauskas sukūrė Sovietų Sąjungai atstovaujančios Lietuvos paviljoną Londono parodoje pristatančio katalogo Lithuania London 68 dizainą, nors tada jo pavardė liko nenurodyta leidinio metrikoje. Katalogas išsiskyrė drąsia ir žaisminga postmodernistine tipografika, tačiau eksportui skirtas leidinys beveik pusę amžiaus buvo menkai žinomas.

„Nė velnio nebijau“ – taip galėtų skambėti vienas iš A. Kazakausko kūrybinių moto. Ši citata atskleidžia ne tik drąsią kūrėjo poziciją sovietinės sistemos atžvilgiu, bet ir susijusi su jo itin mėgtu koliažo principu.

Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduoti 1101 Antano Kazakausko archyviniai dokumentai, tarp kurių fotografijos, koliažai, eskizai, diplomai, grafikos darbai, piešiniai, korespondencija ir kt.