Lietuvos literatūros ir meno archyvo atstovai dalyvavo mokymų vizite Norvegijos nacionaliniame archyve Osle
2026 m. gegužės 20–22 d. Lietuvos literatūros ir meno archyvo atstovai kartu su Lietuvos valstybės archyvų sistemos kolegomis dalyvavo mokymų vizite Norvegijos nacionaliniame archyve Osle. Vizitas organizuotas įgyvendinant Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos projektą „Lietuvos valstybinės archyvų sistemos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas“.
Šis vizitas buvo svarbi galimybė iš arti susipažinti su Norvegijos archyvų sistemos patirtimi, skaitmeninių dokumentų išsaugojimo sprendimais, dokumentų atrankos principais, jautrios informacijos valdymu ir šiuolaikinėmis archyvų paslaugomis visuomenei.
Didelis dėmesys buvo skirtas skaitmeninių archyvų ateičiai – kaip dokumentai turi būti kuriami, perduodami, saugomi ir vėliau patikimai prieinami visuomenei. Norvegijos kolegos pristatė „Archiving By Design“ požiūrį, kai archyvavimo, metaduomenų, autentiškumo ir ilgalaikio išsaugojimo klausimai sprendžiami ne proceso pabaigoje, o jau kuriant informacines sistemas ir dokumentų valdymo modelius.
Vizito metu taip pat pristatyta „Digitalarkivet“ platforma – Norvegijos nacionalinio archyvo vystomas bendras sprendimas, skirtas archyvų saugojimui, naudojimui ir prieigai. Ši praktika ypač aktuali ir Lietuvos archyvams, siekiantiems stiprinti skaitmeninių paslaugų kokybę, užtikrinti dokumentų autentiškumą bei sudaryti kuo platesnes galimybes visuomenei patogiai pasiekti saugomą dokumentinį paveldą.
Kita svarbi vizito kryptis – jautrios informacijos valdymas ir vartotojų aptarnavimas. Diskutuota apie tai, kaip suderinti visuomenės teisę žinoti, tyrėjų poreikius ir asmens duomenų apsaugą, kaip dirbtinio intelekto ir rankraštinio teksto atpažinimo technologijos gali padėti identifikuoti jautrią informaciją, taip pat kaip rūpintis darbuotojais, kurie kasdien susiduria su sudėtingo ar emociškai jautraus turinio dokumentais.
Atskira programos dalis buvo skirta archyvų ir muziejų bendradarbiavimui. Hamar mieste pristatytas bendras archyvo ir muziejaus veiklos modelis parodė, kad dokumentinis paveldas gali būti ne tik saugomas, bet ir aktyviai įtraukiamas į platesnį kultūros, švietimo ir visuomenės pažinimo lauką. Tokios patirtys artimos ir LLMA veiklos krypčiai – kaupti, saugoti ir skleisti Lietuvos literatūros, meno ir kultūros dokumentinį paveldą.
Studijų vizitas dar kartą patvirtino bendrą šiuolaikinių archyvų kryptį: archyvai tampa ne tik dokumentų saugojimo vieta, bet ir pasitikėjimo, atminties, viešųjų paslaugų ir skaitmeninės valstybės infrastruktūros dalimi. Kuo patikimiau saugomi dokumentai, kuo aiškesnės jų kilmės, autentiškumo ir prieigos sąlygos, tuo stipresnė visuomenės teisė į informaciją, istorijos pažinimą ir savo kultūrinės tapatybės supratimą.
Lietuvos literatūros ir meno archyvas dėkoja Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai už galimybę dalyvauti šiame vizite, o Norvegijos nacionalinio archyvo kolegoms – už profesionaliai parengtą programą, atvirą dalijimąsi patirtimi ir šiltą priėmimą. Įgytos žinios ir gerosios praktikos bus vertingos toliau stiprinant LLMA veiklos procesus, skaitmeninių dokumentų išsaugojimą, paslaugų kokybę ir dokumentinio kultūros paveldo prieinamumą visuomenei.
Nuotraukos: studijų vizito akimirkos Norvegijos nacionaliniame archyve Osle ir Hamar padalinyje.
Įdomus faktas. Vienoje iš vizito metu matytų archyvinių vertybių – istorinis Norvegijos vėliavos projektas. 1821 m. Stortingas pasirinko Fredriko Meltzerio pasiūlytą raudonos, baltos ir mėlynos spalvų kryžiaus vėliavą, tapusią šiandieniniu Norvegijos simboliu. Ant dokumento matomas karaliaus Karlo Johano pritarimo įrašas „Gillas“ – tarsi XIX a. archyvinis „patinka“, liudijantis, kaip valstybės simboliai gimsta dokumentuose, sprendimuose ir archyvuose saugomoje atmintyje.
Atnaujinimo data: 2026-05-26
Taip pat skaitykite:
Lietuvos archyvų miestelyje viešėjo Lietuvos ir Estijos pirmosios poros
Lietuvos literatūros ir meno archyve – susitikimas su tarptautinio mokslinio projekto rengėjais
Nacionalinį dokumentų fondą papildė fotografo ir žurnalisto Algimanto Žižiūno archyviniai dokumentai