Lietuvos Dailininkų Sąjungos pradžia Virtuali paroda
1935 m. pirmojo pasaulio lietuvių kongreso proga Švietimo ministerija ėmėsi organizuoti Apžvalginę dailės parodą Kaune. Ji įvyko rugpjūčio 12 – rugsėjo 12 d. Vytauto didžiojo muziejuje. Joje dalyvavo 52 dailininkai. Trečią parodos dieną grupė jos dalyvių, aptarę Lietuvos meno ir menininkų padėtį, nutarė nedelsiant steigti Lietuvos dailininkų sąjungą, vienijančią visus lietuvių dailininkus.
Lietuvos dailininkų sąjungos įstatai buvo įregistruoti 1935 m. rugsėjo 19 d., spalio 6 d., sukviestas steigiamasis susirinkimas. Išrinkta iš septynių narių susidedanti pirmoji Lietuvos dailininkų sąjungos valdyba, revizijos komisija ir garbės teismas.
Lietuvos dailininkų sąjunga iš karto tapo gausiausia dailininkų organizacija. Jos gretos pastoviai augo: 1935 m. – 44, 1936 – 75, 1937 – 80, 1939 – 104 nariai.
Sąjungos lėšas sudarė nario mokestis, procentai už sąjungos rengtose parduotus paveikslus, narių rėmėjų įnašai, kasmetinės Švietimo ministerijos subsidijos. Gautos lėšos tuoj eidavo apyvarton: parodų rengimui, patalpų nuomai, katalogų leidybai, tarnautojų algoms, reprezentacijai.
Lietuvos dailininkų sąjungos darbų programoje buvo numatyta kovoti dėl Kultūros fondo įsteigimo, įkurti Kaune ir didesniuose provincijos centruose dailės muziejus, pravesti Meno mokyklos ir meno dalykų dėstymo mokyklose reformą, išleisti meno turtų globos ir autorinių teisių įstatymus, spausdinti meno literatūrą. Taip pat buvo numatyta sudaryti meno premijų ir konkursų taisykles, užsienio ir lietuvių meno parodų organizavimo Kaune nuostatus, užsienio stipendijų skirstymo nuostatus, siekti įvairių mokesčių lengvatų sąjungos nariams ir kt.
Parodos buvo sėkmingiausia Lietuvos dailininkų sąjungos veikos grandis. Jų rengimas buvo gerai apgalvotas ir tinkamai organizuotas. Visus parodų reikalus tvarkė sąjungos valdyba. Jau rengiant Pirmąją Rudens dailės parodą, ji sudarė taisykles, nustatė kūrinių priėmimo sąlygas. Yra jose keli punktai, kurių buvo laikomasi visą laiką ir kurie skiria Lietuvos dailininkų sąjungos parodas nuo anksčiau Lietuvoje vykusių: Dalyvauti parodose kviečiami visi dailininkai, Lietuvos piliečiai; jau eksponuoti Kaune darbai ir kopijos į parodas nepriimami; prie kūrinio būtinai turi būti metrika; nuo pelno gauto už parduotus kūrinius, sąjunga atskaito procentus; darbus galima atsiimti, tik parodai užsidarius. […]
Sąjunga siekė visuotinumo, norėjo, kad jos parodose dalyvautų visi pajėgesni, žymesni Lietuvos dailininkai, tad kvietimus siųsdavo visoms menininkų organizacijoms, taip pat ir neprisijungusiems dailininkams. Štai į Pirmąją Rudens dailės parodą, surengtą praėjus vos keliems mėnesiems po sąjungos sukūrimo, buvo pakviesti Lietuvos dailininkų draugijos, Nepriklausomųjų draugijos, arsininkų kolektyvai, į Vasaros dailės parodą – Lietuvos dailininkų draugijos nariai. Vėliau, kai beveik visi Lietuvos dailininkai įsijungė į sąjungos veiklą, apsiribota parodos paskelbimu spaudoje ir savo biuletenyje ar individualių pranešimų bei parodos taisyklių išsiuntinėjimu.
Tokios parodų rengimo tvarkos su nedidelėmis pataisomis buvo laikomasi visą sąjungos egzistavimo metą. […]
Ištrauka iš J.Umbraso, E.Kunčiuvienės knygos „Lietuvių dailininkų organizacijos 1900–1940“.
Minint 90-ąsias Lietuvos Dailininkų Sąjungos metines, kviečiame pasižvalgyti po parodą „Lietuvos Dailininkų Sąjungos pradžia“.
Virtualią parodą parengė Rūta Žemaitytė – Dokumentų tvarkymo ir apskaitos skyriaus vyriausioji archyvarė.
Atnaujinimo data: 2025-11-05
Taip pat skaitykite:
Lietuvos archyvų miestelyje viešėjo Lietuvos ir Estijos pirmosios poros
Lietuvos literatūros ir meno archyve – susitikimas su tarptautinio mokslinio projekto rengėjais